Renkantis verslo formą, daugelis pradedančiųjų verslininkų pirmiausia svarsto tris populiariausius variantus: UAB, MB arba IĮ. Tačiau Lietuvoje yra ir daugiau veiklos formų: individuali veikla pagal pažymą, verslo liudijimas, viešoji įstaiga, asociacija, akcinė bendrovė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, labdaros ir paramos fondas ar užsienio įmonės filialas.

Tinkamas pasirinkimas priklauso ne tik nuo steigimo kainos. Svarbu įvertinti ir atsakomybę asmeniniu turtu, mokesčius, apskaitos sudėtingumą, planuojamas pajamas, partnerių skaičių, veiklos riziką, investuotojų poreikį ir tai, kaip planuojate išsimokėti uždirbtą pelną.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines verslo formas Lietuvoje ir padėsime suprasti, kada verta rinktis UAB, kada MB, kada IĮ, o kada gali pakakti individualios veiklos ar verslo liudijimo.

Informacija parengta pagal šiuo metu VMI skelbiamą informaciją. Prieš priimant galutinį sprendimą dėl konkrečios veiklos formos, verta pasitarti su buhalteriu arba mokesčių specialistu.

Trumpai: kuri verslo forma kam tinkamiausia?

Verslo forma	Kam dažniausiai tinka	Atsakomybė	Apskaitos sudėtingumas
UAB	Augančiam verslui, komandai, investuotojams, didesnei rizikai	Ribota	Didesnis
MB	Mažam verslui, paslaugoms, šeimos ar kelių partnerių veiklai	Ribota	Vidutinis
IĮ	Vieno žmogaus smulkiam verslui, kai rizika nedidelė	Neribota	Vidutinis
Individuali veikla	Freelanceriams, konsultantams, specialistams, idėjos testavimui	Asmeninė	Paprastesnis
Verslo liudijimas	Tik tam tikroms smulkioms veikloms	Asmeninė	Paprastesnis
VšĮ	Socialiniams, švietimo, kultūros, sporto, visuomeniniams projektams	Ribota	Vidutinis
Asociacija	Bendruomenėms, klubams, profesiniams ar narių interesams	Ribota	Vidutinis
AB	Dideliam verslui, kapitalo pritraukimui, akcijų platinimui	Ribota	Sudėtingas
Ūkinė bendrija	Kelių partnerių veiklai, kai reikia lankstesnio susitarimo	Priklauso nuo formos	Vidutinis / sudėtingas
Kooperatinė bendrovė	Narių ekonominiams poreikiams, bendram pirkimui, pardavimui ar gamybai	Ribota	Vidutinis
Labdaros ir paramos fondas	Paramos, labdaros, socialinėms ar visuomeninėms iniciatyvoms	Ribota	Vidutinis

1. UAB – populiariausias pasirinkimas augančiam verslui

Uždaroji akcinė bendrovė, arba UAB, yra viena dažniausiai pasirenkamų verslo formų Lietuvoje. Ji tinka tada, kai planuojate rimčiau plėtoti veiklą, dirbti su didesniais klientais, samdyti darbuotojus, pritraukti partnerių ar investuotojų.

UAB yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Tai reiškia, kad UAB akcininkai savo asmeniniu turtu neatsako už bendrovės neįvykdytas prievoles. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 Eur, o bendrovę gali steigti vienas arba daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų.

Kada verta rinktis UAB?

UAB dažniausiai verta rinktis, kai:

veikla turi didesnę finansinę ar teisinę riziką;

planuojate samdyti darbuotojus;

dirbsite su didesnėmis įmonėmis;

dalyvausite viešuosiuose pirkimuose;

norite aiškios akcininkų struktūros;

ateityje planuojate parduoti verslo dalį;

norite pritraukti investuotojų;

jums svarbus patikimesnis įvaizdis rinkoje.

UAB privalumai

Pagrindinis UAB privalumas – ribota civilinė atsakomybė. Verslo nesėkmės atveju akcininkai paprastai nerizikuoja savo asmeniniu turtu, išskyrus specifinius atvejus, pavyzdžiui, kai yra asmeniniai laidavimai, neteisėti veiksmai ar kitos individualios aplinkybės.

Kitas privalumas – aiški valdymo ir nuosavybės struktūra. UAB turi akcininkus, vadovą, gali turėti valdybą. Tokia forma patogi, kai versle dalyvauja keli savininkai arba kai reikia aiškiai paskirstyti akcijas.

UAB trūkumai

UAB turi daugiau administracinių reikalavimų. Reikia tvarkyti pilną buhalterinę apskaitą, teikti finansines ataskaitas, tinkamai forminti darbo santykius, akcininkų sprendimus, dividendų išmokėjimą ir kitus dokumentus.

Jeigu verslą pradeda vienas žmogus ir dar nėra aišku, ar veikla bus pelninga, UAB kartais gali būti per sudėtinga pradžia. Tokiu atveju verta įvertinti individualią veiklą arba MB.

2. MB – lanksti forma mažam ir vidutiniam verslui

Mažoji bendrija, arba MB, dažnai pasirenkama tada, kai verslą kuria vienas žmogus, šeima arba keli partneriai. Tai populiari forma paslaugų verslams, elektroninei prekybai, kūrybinėms veikloms, IT specialistams, konsultantams ir mažoms agentūroms.

MB yra ribotos atsakomybės privatus juridinis asmuo. Jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas MB prievoles. Mažąją bendriją gali steigti ne daugiau kaip 10 fizinių asmenų, gali būti ir vienas steigėjas.

Kada verta rinktis MB?

MB verta svarstyti, kai:

verslą pradeda vienas žmogus arba nedidelė komanda;

norite ribotos atsakomybės;

nenorite formuoti įstatinio kapitalo;

veikla dar nėra labai didelė;

norite paprastesnės struktūros nei UAB;

savininkai yra fiziniai asmenys;

veikla susijusi su paslaugomis, konsultavimu, IT, kūryba ar smulkia prekyba.

MB privalumai

MB nereikalauja minimalaus įstatinio kapitalo, todėl ją lengviau pradėti. Tai patogu pradedantiesiems verslininkams, kurie nori turėti juridinį asmenį, bet dar nėra pasiruošę steigti UAB.

MB taip pat gali būti patraukli dėl lankstesnio narių darbo ir lėšų išsimokėjimo modelio. Vis dėlto kiekvienas išsimokėjimo būdas turi skirtingas mokestines pasekmes, todėl prieš priimant sprendimus verta pasikonsultuoti su buhalteriu.

MB trūkumai

MB nėra tinkamiausia forma visiems atvejams. Jei planuojate pritraukti investuotojus, turėti daug savininkų, aiškiai dalinti akcijas ar sparčiai augti, UAB dažnai bus patogesnė.

Taip pat svarbu žinoti, kad MB nariais gali būti tik fiziniai asmenys. Jei tarp steigėjų ar savininkų turi būti juridinis asmuo, reikėtų svarstyti kitą formą, dažniausiai UAB.

3. IĮ – individuali įmonė vienam savininkui

Individuali įmonė, arba IĮ, yra juridinis asmuo, tačiau jos savininkas atsako už įmonės prievoles savo asmeniniu turtu. Tai esminis skirtumas nuo UAB ir MB.

VMI nurodo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. IĮ steigėju gali būti tik fizinis asmuo, o vienas fizinis asmuo gali turėti tik vieną individualią įmonę.

Kada verta rinktis IĮ?

IĮ gali būti svarstoma, kai:

verslą vykdo vienas žmogus;

veiklos rizika nedidelė;

nereikia partnerių ar investuotojų;

norima juridinio asmens statuso;

veikla paprasta ir aiškiai kontroliuojama savininko.

IĮ privalumai

IĮ struktūra gali atrodyti paprastesnė, nes yra vienas savininkas, nereikia akcininkų ar narių susirinkimų. Kai kuriems labai smulkiems verslams tai gali būti patogu.

IĮ trūkumai

Didžiausias IĮ trūkumas – neribota savininko atsakomybė. Jeigu įmonė negali įvykdyti įsipareigojimų, savininkas gali atsakyti savo asmeniniu turtu.

Dėl šios priežasties IĮ dažnai nėra geriausias pasirinkimas veikloms, kuriose yra skolų, prekių tiekimo, nuomos, darbuotojų, klientų pretenzijų ar didesnių sutarčių rizika.

Praktikoje daugelis pradedančiųjų vietoje IĮ renkasi MB arba UAB, nes šios formos suteikia ribotos atsakomybės apsaugą.

4. Individuali veikla pagal pažymą – paprasta pradžia

Individuali veikla pagal pažymą nėra įmonė, tačiau tai viena paprasčiausių formų pradėti savarankišką veiklą. Ji dažnai tinka freelanceriams, konsultantams, dizaineriams, programuotojams, tekstų kūrėjams, fotografams, rinkodaros specialistams ir kitiems savarankiškai dirbantiems asmenims.

Kada verta rinktis individualią veiklą?

Individuali veikla tinka, kai:

norite greitai pradėti;

dar tik testuojate verslo idėją;

dirbate vienas;

veiklos rizika nedidelė;

nereikia juridinio asmens statuso;

pajamos dar nėra stabilios;

nenorite didesnių administracinių įsipareigojimų.

Individualios veiklos mokesčiai

Vykdant individualią veiklą pagal pažymą, mokamas gyventojų pajamų mokestis, taip pat PSD ir VSD įmokos. Tam tikrais atvejais gali atsirasti ir prievolė registruotis PVM mokėtoju arba mokėti PVM.

Svarbu atskirti, kad GPM skaičiuojamas ne nuo visų gautų pajamų, o nuo individualios veiklos pelno, t. y. iš pajamų atėmus leidžiamas išlaidas.

Pagal nuo 2026-01-01 taikomą tvarką individualios veiklos GPM apskaičiavimas priklauso nuo metinio pelno:

kai individualios veiklos metinis pelnas neviršija 20 000 Eur, faktiškai apskaičiuota pajamų mokesčio suma sudaro 5 proc. pelno;

kai metinis pelnas yra nuo 20 000 Eur iki 42 500 Eur, pajamų mokesčio dydis palaipsniui didėja nuo 5 proc. iki 20 proc.;

kai metinis pelnas viršija 42 500 Eur, tokios pajamos kartu su kitomis metinėmis apmokestinamosiomis pajamomis vertinamos pagal bendrą metinių pajamų situaciją ir gali būti taikomi 20, 25 arba 32 proc. tarifai.

Todėl individuali veikla pradžioje gali būti patogi ir paprasta, tačiau augant pajamoms verta pasiskaičiuoti, ar toliau veikti kaip fiziniam asmeniui, ar steigti MB arba UAB.

Individualios veiklos trūkumai

Pagrindinis trūkumas – žmogus veikia savo vardu ir už veiklos įsipareigojimus atsako asmeniškai. Taip pat individuali veikla ne visada atrodo pakankamai solidžiai dirbant su didesniais klientais, partneriais ar tarptautinėmis įmonėmis.

Kai pajamos auga, atsiranda darbuotojų, didesnė rizika ar poreikis atskirti asmeninį ir verslo turtą, dažnai verta svarstyti MB arba UAB.

5. Verslo liudijimas – tik tam tikroms veikloms

Verslo liudijimas taip pat nėra įmonė. Tai supaprastinta individualios veiklos forma, kai gyventojas iš anksto sumoka fiksuoto dydžio pajamų mokestį ir gali vykdyti tik tam tikras leidžiamas veiklas.

Ši forma gali būti patogi smulkioms paslaugoms ar ribotoms veikloms, tačiau ji netinka visiems verslo modeliams.

Kada verta rinktis verslo liudijimą?

Verslo liudijimas gali būti tinkamas, kai:

veikla patenka į leidžiamų veiklų sąrašą;

veikla paprasta ir nedidelės apimties;

dirbate daugiausia su gyventojais;

norite iš anksto žinoti fiksuotą GPM sumą;

nereikia juridinio asmens statuso.

Verslo liudijimo mokesčiai

Vykdant veiklą pagal verslo liudijimą, iš anksto sumokamas fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestis. Taip pat gali būti mokamos PSD ir VSD įmokos.

Fiksuoto dydžio pajamų mokestis nustatomas atskirai kiekvienai veiklos rūšiai. VMI nurodo, kad fiksuotus pajamų mokesčio dydžius tvirtina kiekviena savivaldybė atskirai, todėl jie gali skirtis pagal savivaldybę ir kasmet keistis. Taip pat savivaldybių tarybos turi teisę taikyti fiksuoto dydžio pajamų mokesčio lengvatas.

Tiksliau rašyti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestį pagal veiklos rūšį, teritoriją ir kitas aplinkybes nustato savivaldybių tarybos.

Verslo liudijimas turi veiklos, pajamų ir darbo su juridiniais asmenimis apribojimų, todėl prieš pasirenkant šią formą būtina patikrinti, ar konkreti veikla tikrai gali būti vykdoma su verslo liudijimu.

6. VšĮ – kai tikslas nėra pelno paskirstymas savininkams

Viešoji įstaiga, arba VšĮ, dažniausiai pasirenkama tada, kai veiklos tikslas yra visuomeninė nauda: švietimas, kultūra, sportas, socialinės iniciatyvos, sveikatinimas, bendruomeniniai projektai ar kitos viešąjį interesą tenkinančios veiklos.

VšĮ yra pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. VšĮ gali steigti vienas arba daugiau fizinių ir / ar juridinių asmenų.

Kada verta rinktis VšĮ?

VšĮ verta rinktis, kai:

veikla orientuota į viešąjį interesą;

planuojate projektinį finansavimą;

sieksite paramos, dotacijų ar fondų finansavimo;

nenorite paskirstyti pelno steigėjams;

svarbus socialinis, kultūrinis, edukacinis ar visuomeninis tikslas.

Kada VšĮ netinka?

Jeigu pagrindinis tikslas yra įprastas komercinis verslas ir pelno paskirstymas savininkams, VšĮ paprastai nėra tinkamiausias pasirinkimas. Tokiu atveju dažniausiai verta svarstyti UAB arba MB.

7. Asociacija – narių interesams ir bendruomenėms

Asociacija yra viešasis juridinis asmuo, dažnai naudojamas bendruomenėms, klubams, profesinėms organizacijoms, sporto, kultūros ar visuomeninei veiklai.

VMI nurodo, kad asociacija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti jų interesams, juos ginti arba tenkinti kitus viešuosius interesus.

Kada verta rinktis asociaciją?

Asociacija tinka, kai:

yra narių grupė;

veiklos tikslas – atstovavimas ar bendras interesas;

organizuojama bendruomeninė, sportinė, kultūrinė ar profesinė veikla;

nesiekiama paskirstyti pelno savininkams.

Asociacija paprastai netinka įprastam komerciniam verslui, kuriame savininkai nori uždirbti ir paskirstyti pelną.

8. AB – dideliam verslui ir kapitalo pritraukimui

Akcinė bendrovė, arba AB, dažniausiai pasirenkama didesniam verslui, kuriam aktualus kapitalo pritraukimas, platesnė akcininkų bazė ar viešas akcijų platinimas.

AB, kaip ir UAB, yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Skirtumas tas, kad AB labiau pritaikyta didesniam verslui ir kapitalo rinkoms. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 25 000 Eur, o jos akcijos gali būti platinamos ir jomis prekiaujama viešai.

Kada verta rinktis AB?

AB dažniausiai aktuali, kai:

verslas yra didelis;

planuojama pritraukti daug kapitalo;

svarstomas viešas akcijų platinimas;

reikalinga sudėtingesnė valdymo struktūra;

verslas turi daug akcininkų ar investuotojų.

Pradedančiajam ar smulkiam verslui AB beveik niekada nebūna pirmasis pasirinkimas. Tokiu atveju dažniausiai pakanka UAB arba MB.

9. Ūkinės bendrijos: TŪB ir KŪB

Ūkinės bendrijos Lietuvoje naudojamos rečiau, tačiau kai kuriose situacijose jos gali būti aktualios. Pagrindinės formos:

Tikroji ūkinė bendrija, arba TŪB;

Komanditinė ūkinė bendrija, arba KŪB.

Šios formos dažniausiai siejamos su kelių asmenų bendra veikla, kur svarbus tarpusavio susitarimas ir dalyvių vaidmenys.

Kada gali būti svarstoma ūkinė bendrija?

Ūkinė bendrija gali būti svarstoma, kai:

veiklą vykdo keli partneriai;

norima lankstesnio tarpusavio susitarimo;

veiklos modelis nėra tipinis UAB ar MB;

dalis dalyvių aktyviai veikia, o dalis prisideda kapitalu.

Praktikoje šios formos pasirenkamos rečiau, todėl prieš jas renkantis būtina įvertinti atsakomybės, apskaitos ir mokesčių pasekmes.

10. Kooperatinė bendrovė – kai svarbūs narių ekonominiai poreikiai

Kooperatinė bendrovė dažniausiai pasirenkama tada, kai keli asmenys ar ūkio subjektai nori bendrai tenkinti ekonominius, ūkinius ar socialinius poreikius.

Ši forma dažniau sutinkama žemės ūkyje, prekyboje, gamyboje ar paslaugose, kai nariai kartu perka, parduoda, gamina arba organizuoja bendrą veiklą.

Kada verta rinktis kooperatinę bendrovę?

Kooperatinė bendrovė gali būti tinkama, kai:

keli nariai nori veikti kartu;

svarbus bendras pirkimas, pardavimas, gamyba ar paslaugų teikimas;

nariai siekia bendros ekonominės naudos;

norima demokratiškesnio valdymo principo.

Smulkiam individualiam verslui ši forma paprastai nėra pirmasis pasirinkimas.

11. Labdaros ir paramos fondas

Labdaros ir paramos fondas tinka tada, kai pagrindinis tikslas yra labdaros, paramos, socialinės, kultūrinės, švietimo ar kitos visuomenei naudingos veiklos finansavimas ir organizavimas.

Tai nėra tinkama forma įprastam pelno siekiančiam verslui. Jei planuojama pardavinėti paslaugas ar prekes ir paskirstyti pelną savininkams, reikėtų svarstyti UAB arba MB.

12. Filialas ir atstovybė

Užsienio įmonės, norinčios veikti Lietuvoje, gali steigti filialą arba atstovybę. Tai aktualu ne pradedančiam vietiniam verslui, o įmonėms, kurios jau veikia kitoje šalyje ir nori turėti oficialų buvimą Lietuvoje.

Filialas

Filialas gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą Lietuvoje, tačiau jis nėra visiškai savarankiškas juridinis asmuo nuo pagrindinės įmonės.

Atstovybė

Atstovybė dažniausiai skirta reprezentacijai, ryšiams, rinkos tyrimams, partnerių paieškai, bet ne savarankiškai komercinei veiklai.

UAB, MB ar IĮ: ką rinktis dažniausiai?

Daugeliui pradedančiųjų pagrindinis pasirinkimas vis dėlto būna tarp UAB, MB ir individualios veiklos. IĮ šiandien pasirenkama rečiau dėl neribotos savininko atsakomybės.

Rinkitės UAB, jeigu:

planuojate auginti verslą;

dirbsite su didesniais klientais;

samdysite darbuotojus;

turėsite partnerių ar investuotojų;

norite aiškios akcijų struktūros;

veikloje yra didesnė finansinė rizika;

svarbus solidus įvaizdis.

Rinkitės MB, jeigu:

verslą pradeda vienas žmogus ar nedidelė komanda;

norite ribotos atsakomybės;

nereikia įstatinio kapitalo;

veikla dar nėra labai didelė;

norite lankstesnio valdymo;

dirbate paslaugų, kūrybos, IT, konsultavimo ar mažos prekybos srityje.

Rinkitės individualią veiklą, jeigu:

tik pradedate;

norite ištestuoti idėją;

veiklos rizika nedidelė;

dirbate vienas;

pajamos dar nėra stabilios;

nenorite steigti juridinio asmens.

IĮ rinkitės atsargiai

IĮ gali atrodyti paprasta, bet dėl neribotos savininko atsakomybės ją reikėtų rinktis atsargiai. Jeigu norite juridinio asmens, bet siekiate mažesnės asmeninės rizikos, dažniausiai verta lyginti MB ir UAB.

Svarbiausi kriterijai renkantis įmonės formą

1. Atsakomybė asmeniniu turtu

Tai vienas svarbiausių kriterijų. UAB ir MB suteikia ribotos atsakomybės apsaugą, o IĮ savininkas atsako savo turtu. Individuali veikla taip pat vykdoma fizinio asmens vardu, todėl rizika nėra atskirta taip, kaip juridiniame asmenyje.

Jeigu veikloje gali atsirasti skolų, žalos atlyginimo, sutartinių ginčų, darbuotojų ar tiekėjų įsipareigojimų, ribotos atsakomybės forma dažnai yra saugesnis pasirinkimas.

2. Veiklos rizika

Mažos rizikos veiklai, pavyzdžiui, konsultavimui ar kūrybinėms paslaugoms, pradžioje gali pakakti individualios veiklos. Tačiau jei prekiaujate prekėmis, importuojate, nuomojate, gaminate, samdote darbuotojus ar pasirašote didesnės vertės sutartis, verta svarstyti UAB arba MB.

3. Partnerių ir savininkų skaičius

Jeigu verslą kuriate vienas, gali tikti individuali veikla, MB arba UAB. Jeigu verslą kuriate su partneriais, reikia aiškiai sutarti dėl teisių, įnašų, pelno paskirstymo ir pasitraukimo sąlygų.

UAB šiuo atveju dažnai patogesnė, nes akcijų struktūra aiški. MB gali būti lankstesnė, bet būtina gerai parengti nuostatus ir narių tarpusavio susitarimus.

4. Mokesčiai

Nėra vienos formos, kuri visada būtų „pigiausia“. Mokesčiai priklauso nuo:

pajamų dydžio;

pelno;

išsimokėjimo būdo;

darbuotojų skaičiaus;

ar veikla PVM apmokestinama;

ar taikomas lengvatinis pelno mokesčio tarifas;

ar savininkas / narys gauna pajamas pagal darbo sutartį, civilinę sutartį, dividendus ar kitą pagrindą.

Juridinių asmenų, tokių kaip UAB, AB, MB, IĮ ar VšĮ, pelnas gali būti apmokestinamas 0 proc., 7 proc. arba 17 proc. pelno mokesčio tarifais, priklausomai nuo taikomų sąlygų.

5. Apskaitos sudėtingumas

Individuali veikla paprastai turi paprastesnę apskaitą. MB ir UAB apskaita sudėtingesnė, nes tai juridiniai asmenys, kuriems taikomi platesni apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai.

UAB dažniausiai reikalauja daugiau apskaitos drausmės. MB gali būti kiek lankstesnė, bet tai nereiškia, kad apskaita neprivaloma ar gali būti tvarkoma bet kaip.

6. Įvaizdis klientams ir partneriams

Kai kuriose srityse klientai labiau pasitiki UAB nei individualia veikla. Tai ypač aktualu B2B paslaugoms, statyboms, gamybai, didmeninei prekybai, eksportui, viešiesiems pirkimams.

Tačiau kūrybinėse, konsultacinėse ar mažų paslaugų veiklose individuali veikla arba MB gali būti visiškai pakankama.

Praktiniai pavyzdžiai

Pavyzdys Nr. 1: laisvai samdomas dizaineris

Jeigu žmogus dirba vienas, teikia dizaino paslaugas ir dar tik pradeda veiklą, dažnai pakanka individualios veiklos. Kai pajamos stabiliai auga, atsiranda komanda, didesni klientai ar noras atskirti atsakomybę, galima pereiti prie MB arba UAB.

Pavyzdys Nr. 2: du partneriai kuria e. parduotuvę

Jeigu du žmonės kuria elektroninę parduotuvę, perka prekes, turi tiekėjus, sandėlį ir klientų grąžinimus, verta svarstyti MB arba UAB. Jeigu ateityje planuojami investuotojai, akcijų pasidalijimas ir spartesnė plėtra, UAB dažniausiai bus patogesnė.

Pavyzdys Nr. 3: šeimos paslaugų verslas

Šeimos verslui, kuriame dirba keli artimi žmonės, MB gali būti patraukli dėl paprastesnio starto ir ribotos atsakomybės. Tačiau jei ateityje planuojama samdyti daug darbuotojų ar pritraukti partnerių, verta apsvarstyti UAB.

Pavyzdys Nr. 4: socialinis projektas

Jeigu pagrindinis tikslas yra visuomeninė nauda, edukacija, socialinė pagalba ar kultūra, tinkamesnė gali būti VšĮ, asociacija arba labdaros ir paramos fondas, o ne UAB ar MB.

Dažniausios klaidos renkantis įmonės formą

Klaida Nr. 1: rinktis tik pagal steigimo kainą

Pigiausia pradžia ne visada reiškia geriausią sprendimą. Svarbiau įvertinti ilgalaikes mokestines, teisines ir apskaitos pasekmes.

Klaida Nr. 2: neįvertinti atsakomybės

IĮ ar individuali veikla gali atrodyti paprasta, bet veiklos rizika tenka pačiam žmogui. Jei veikloje yra didesnės sutartys ar galimos pretenzijos, ribotos atsakomybės forma gali būti saugesnė.

Klaida Nr. 3: pasirinkti MB, kai reikalingi investuotojai

MB patogi mažam verslui, bet investuotojams dažniausiai aiškesnė UAB struktūra su akcijomis.

Klaida Nr. 4: steigti UAB per anksti

Jeigu dar tik testuojate idėją, neturite klientų ir pajamų, UAB gali būti per daug administraciškai sudėtinga. Pradžioje kartais pakanka individualios veiklos.

Klaida Nr. 5: nesitarti su buhalteriu prieš steigimą

Buhalteris gali padėti įvertinti, kaip konkrečioje situacijoje bus mokami mokesčiai, kokios deklaracijos reikalingos, kaip išsimokėti lėšas ir kokios apskaitos sąnaudos laukia.

DUK: dažniausiai užduodami klausimai

Kas geriau – MB ar UAB?

Jeigu verslas mažas, jį kuria vienas žmogus ar keli fiziniai asmenys, o investuotojų nereikia, dažnai patogi MB. Jeigu planuojate augimą, investicijas, akcijų paskirstymą, didesnius klientus ar aiškesnę struktūrą, dažniausiai geriau UAB.

Ar MB nariai atsako savo turtu?

MB yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, todėl jos nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas MB prievoles.

Ar UAB būtinas įstatinis kapitalas?

Taip. UAB įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 1 000 Eur.

Ar individuali veikla yra įmonė?

Ne. Individuali veikla yra fizinio asmens vykdoma savarankiška veikla. Tai paprastesnė forma pradėti dirbti, tačiau ji nėra atskiras juridinis asmuo.

Kada reikia PVM mokėtojo statuso?

PVM prievolė priklauso nuo veiklos pobūdžio, pajamų, sandorių ir kitų aplinkybių. VMI nurodo, kad vykdant individualią veiklą tam tikrais atvejais gali atsirasti prievolė registruotis PVM mokėtoju arba mokėti PVM.

Kuri forma turi paprasčiausią apskaitą?

Dažniausiai paprasčiausia apskaita yra vykdant individualią veiklą arba veiklą pagal verslo liudijimą. MB ir UAB apskaita sudėtingesnė, nes tai juridiniai asmenys, kuriems taikomi platesni apskaitos ir atskaitomybės reikalavimai.

Ar verslo liudijimui mokesčius nustato savivaldybės?

Tiksliau sakyti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčio dydžius nustato ir tvirtina savivaldybės, o lengvatas gali taikyti savivaldybių tarybos. Dydžiai priklauso nuo veiklos rūšies, teritorijos ir gali keistis kasmet.

Išvada: universaliai geriausios formos nėra

Nėra vienos įmonės formos, kuri tiktų visiems. UAB dažniausiai tinka augančiam ir didesnės rizikos verslui. MB yra lankstus pasirinkimas mažam verslui ar keliems fiziniams asmenims. Individuali veikla tinka pradžiai, freelanceriams ir idėjos testavimui. IĮ gali būti paprasta, bet dėl neribotos atsakomybės ją reikėtų rinktis atsargiai. VšĮ, asociacija ar fondas labiau tinka ne pelno siekiančiai veiklai.

Prieš steigiant įmonę verta įvertinti ne tik steigimo kainą, bet ir atsakomybę, mokesčius, apskaitos sudėtingumą, pelno išmokėjimą ir ateities planus.

BFCentras gali padėti pasirinkti tinkamiausią verslo formą, įvertinti mokestines pasekmes ir pasirūpinti tvarkinga įmonės apskaita nuo pirmos veiklos dienos.